VU SA KF live

Kaip žinia, Komunikacijos fakultete virte verda kalbos apie Informacijos dienas, tad nusprendėme pakalbinti pagrindinę šio renginio koordinatorę, mūsų džiaugsmui, dar nesusirgusią žvaigždžių liga – Simoną Vilkaitę.

Papasakok trumpai apie ID istoriją: kaip kilo idėja surengti informacijos dienas, kaip pasisekė pačios pirmosios informacijos dienos, kuo patobulėjo ID nuo pirmojo karto iki šių metų būsimų dienų?

Į šitą klausimą, turbūt, geriausiai atsakytų VU SA KF veteranai, kuriems, prieš devynis metus gimė idėja suorganizuoti Informacijos Dienas. Tikiu, kad ID kiekvienais metais vis tobulesnės ir geriau suorganizuotos, nes vis pasimokom iš praeitų metų klaidų ir stengiamės tai taisyti, pati prisedu prie antrų ID, nes tik antrus metus studijuoju Komunikacijos Fakultete.

Kodėl būtent tu esi šių informacijos dienų koordinatorė? Kaip jautiesi? Ar teko susidurti su didžiuliais sunkumais?

Norėjau veiklos, pareiškiau entuziazmą, ID koordinatorium gali būti kiekvienas VU SA KF narys, tačiau reikia nepamiršti, kad tai ne tik smagus darbas, bet ir didžiulė atsakomybė. Jaučiuosi gerai, juk nebūčiau koordinatore, jei jausčiausi blogai. Su sunkumais susiduriame kiekvieną dieną, bet jau išmokom jais atsikratyti ir viską sutvarkyti taip, kaip turi būti, svarbu nusiraminti, viską gerai apgalvoti, nedaryti impulsyvių sprendimų ir su sunkumais susitvarkome.

Ar tai pirmas renginys, kurio pagrindinė koordinatorė esi tu? Kaip manai, kokių reikia turėti savybių, kad galėtun organizuoti tokį renginį?

Taip, tai pirmas renginys, kurio pagrindinė koordinatorė esu aš. Manau reikia turėti daug ryžto, noro padaryti viską iki galo, reikia tikėti tu ką darai ir mokėti motyvuoti kitus.

Ar buvo dienų, kai manei, jog renginys nebeįvyks? Ar norėjosi kada grįžus namo viską mesti ir nebetikėti ID sėkme?

Žinoma buvo, tai natūralu, bet, kaip jau minėjau svarbu nenuleisti rankų ir viskas susitvarko. Niekada nenustojau tikėti ID sėkme. Mano galvoje jau sukasi kitų metų ID planai.

Papaskok juokingiausią įvykį, susijusį su ID pasirengimu.

Juokingiausias įvykis buvo susijęs su marketingo sritimi. Kada marketingo koordinatorius siųsdamas bendradarbiavimo sutartį vienai įmonei, visai netyčia laiške parašė „bla bla“, o ne tekstą, kuris kivestų bendradarbiauti, o laiško pavadinime buvo parašyta „Pasiūlymas bendradarbiauti“ ir jį išsiuntė. Gavom gražų atsakymą, kad bendradarbiauti su mumis nenori ir palinkėjimą ir toliau sėkmingai dirbti marketingo srityje. Vėliau viskas buvo ištaisyta ir paaiškinta. Juoko tkrai buvo daug, aišku, tada, kai nuslūgo stresas.

Ar esi patenkinta komanda, kuri prisideda prie informacijos dienų įgyvendinimo? Kodėl?

Esu patenkinta, visi atsakingi ir noriai dirbantys ir, kas yra geriausia, visi esam draugai, taip lengviau dirbti.

Kokia ID ateitis? Kaip manai, ar šių dienų kasmetinė tradicija dar ilgai išliks?

ID ateitis? Šviesi! Jei jau tiek metų šį tradicija puošia rudeninį Vilnių, tai, manau, lengvai ji ir nesibaigs ir studentams nepritrūks noro ir entuziazmo turėti savo fakulteto renginį.

Kuo šių metų ID išsiskirs nuo praėjusių metų?

Kiekvienais metais ID vis kitokios, jos skirsis ne tik nuo praėjusių metų, bet ir nuo visų prieš tai buvusių ID, tuo jos ir įdomios, turi ateiti ir pamatyti. Šiemet siekėme kokybės, o ne kiekybės, tikiuosi pasiseks.

Taigi, pabaigai, priminki, kada įvyks šis renginys ir ko galime tikėtis ateinančių informacijos dienų metu?

Informacinės dienos vyks Lapkričio 28d. – Gruodžio 1d. Komunikacijos fakultete. Kiekvieno studento laukia daug įvairių paskaitų, ekskursijų bei įdomių lankytinų vietų, kurių tikslesnę informaciją galima rasti adresu http://www.infodi.lt/2011/

Taigi, dėkojame Simonai už nuoširdžius atsakymus ir su nekantrumu laukiame Informacijos dienų! Na, o pasisėmę žinių ir įspūdžių, visi keliaujame į ID uždaromąjį vakarą, kuris vyks Gruodžio 1d. nuo 22val. Brodvėjuje! P.S. Visą informaciją apie tai, kas Jūsų laukia uždaromajame vakarėly, rasite pasisvečiavę facebook‘e: https://www.facebook.com/event.php?eid=293750277310432

IKI PASIMATYMO! :)

Informologės Brigita ir Simona

Labas, brangūs mūsų komfakiečiai ir kiti draugai!;)

Visų pirma norime pasveikinti FUKSUS tapus pilnaverčiais studentais! (Juk mes nebe ……. šalalala! :D ) ir , žinoma, padėkoti gerbiamai KF SA už tikrai įsimintinas krikštynas. Tad šiandien nusprendėm šiek tiek pakeverzoti būtent apie šį metų renginį. :)

Spalio 13… turbūt ne veltui ši diena buvo paženklinta velnio skaičiumi. Nepabūgę šalčio, lietaus ir kitų bauginančių sąlygų, drąsiausi NULIAI atėjo pasitikti savo likimo. Mūsų senjorai jau laukė prie fakulteto pašiepiančiomis šypsenomis ir kiek pakeitę savo stiliuką :))) (STRAZDAI IR ŠIMONI, ATRODĖT PRITRENKIANČIAI!!!) Na, bet dabar ne apie tai…

Apšilę prie fakulteto (kas nuo mankštos, kas nuo klausimų sprendimo), nuliukai paskui savo vedlius patraukė link miškelio, kur jų laukė ilgas sunkumų kelias link pagrindinio tikslo – atsikratyti to prakeikto ir demotyvuojančio NULIO vardo bei pagaliau tapti tikru studentu. :)) Mums buvo liepta voliotis, bėgti, sukaupus paskutiniąsias jėgas ropoti į kalnus plevelėmis, apipiltomis aliejumi, šliaužti, šokinėti per žarnas ( mėgautis jų aromatu!!!), grumtis balose, gerti pirklelio rašaliuką, traukti virvę ( kuri, beje, plyšo neatlaikiusi sužvėrėjusių fuksų jėgos) ir daugybė kitų senjorų išbandytų kankinimų… Buvo ir juoko, ir nepasitenkinimo truputėlį, ir pavydo, ir nusivylimo, bet ne ne… ašarų nematėm!;D Visas gražias (ir nelabai) krikštynų akimirkas (jei dar nematėt) galit pamatyt paspaudę čia: http://www.youtube.com/watch?v=yuZ2Z-sK04E

Teigiamų emocijų dozė garantuota!!! ;D

Beje, dideliausi dėkojimai Povilui už vaizdelį! ;))

Kokios gi krištynos be after’io… Aišku, kas vyko ten, istorija šįkart nutyli, bet galim pasakyt, kad Strazdo lūpos jau buvo normalios spalvos, o sijoną jis iškeitė į kelnes… :D

Taigi, mieli kolegos, cituojant : “…Nuo šiol esu tikras KOMFAKO fuksas ir ateinančius keturis metus švęsiu ir gyvensiu KOMFAKE, neees… MES ESAM JŪSŲ DRAUGAI, JŪS NIEKADA NEBŪSIT VIENI, NU DAVAI, NU DAVAI, NU DAVAI, NU DAVAAAAaaaaaiiii!!!!!!!!!!“

Pasirašo:

dvi atsidavusiuos komfakui ir Jums fuksės,

Agnė ir Justė (:

Įrašykit šią dieną į savo kalendorius, nes… VALIO!!! Atgaivinam KF SA BLOG’Ą :))

Šios misijos imamės mes, pirmakursės viv‘ės Agnė ir Justė, pasiruošusios jums pateikt smagiausias akimirkas iš KFSA gyvenimo ir ne tik…  Skaitykit, rodykit draugams ir sekit naujienas! :))

Taigi nestabdom nestabdom, o ir stabdyt juk nėra ko… Spalio 13 d. (ŠIANDIEN), raudonai apvesta Komfako fuksų kalendoriuose ir ne be reikalo. Pagaliau iš visiškų nulių įsiliesime į pilnaverčių(?) studentų gretas išlaikę visus išbandymus, patyčias, vargus ir…  dar velniai žino ką. Mūsų, vargšų jaunuolių, ką tik baigusių mokyklas kolkas niekas neišgąsdino, nei plačiai nuskambėjęs išlikimo realybės šou „Komfariumas”, nei  ilgos ir, rodos, nesibaigiančios paskaitos trunkančios iki vakaro, nei budrūs dėstytojų žvilgsniai, nei mintis apie gruodį mus užgriūsiančius baisumus kitaip dar  vadinamus „egzaminais”.  Neturėtų būti baisus mums ir paskutinysis (kai kurie iš mūsų dar nepatyrė šio to išties… cementuojančio. :D Aišku, kalbame apie „cementofkę”) išbandymas arba bent jau viliamės ištvertį ir šį. Su nekantrumu šios dienos laukėme ne tik mes, nuliai, bet ir būsimieji mūsų „budeliai”, pasiruošę gerokai mus pakankinti. Vienas iš jų, Vytenis, ypatingai nekantravo, todėl , Vyteni, linkėjimai  Tau :D

Be abejo ir visiems kitiems kankintojams! Būkit geri, paleiskit tokius, kokie ir ateisim. Sveikus, gyvus, pilno proto...

Pakalbinome ir kelis Komfako fuksus, kurie kaip susitarę sakė, jog jaučiasi gerai ir laukia, kada pagaliau bus pakrikštyti. Taip pat vylėsi, jog nebus apmėtyti kiaušiniais, cituojam „nelieps valgyt visokių šūdų”, „neužklups kruša ir nieks neįgrūs į dantis žuvies galvos” „izdivalkės bus normalios”, „linksmai praleisim visi laiką, išsitaškysim aftery iki galo ir KRIKŠTYNOS IŠLIKS ILGAM ATMINTY”. To, mūsų mieli kolegos, mes jums ir linkim!!! :))

Nusprendėm paklausti ir kaip jaučiasi mūsų brangus „budelis” Mantukas.. Ir su didžiu džiaugsmu pranešam, jog jis jau galandas peilius ir su maniakiška šypsena laukia mūsų egzekucijos, kurios metu galės juos panaudot :)

Įspūdžiai, komentarai, video medžiaga ir nuotraukos iškart po krikštynų! Laikykit špygas, keliaujam pasitikt savo likimo!

Pagarbiai,

Vis dar (bet jau neilgai) visiški 0

Agnė ir Justė

Archyvai

Sveiki, rugpjūčio 9 dieną man teko lankytis įmonėje archyvų sistemos http://www.archyvusistemos.lt/lt/ kuri yra moderniausia dokumentų  archyvavimo ir saugojimo paslaugas teikianti įmonė Lietuvoje. Kadangi pats, kaip šios specialybės studentas, buvau suinteresuotas pamatyti kaip tokia įmonė atrodo iš vidaus, suorganizavau asmeninį susitikimą su “Archyvų sistemos” direktoriumi Tomu Kriščiūnu. Susitikimo metu aptarėme studentų praktikų galimybes šioje didelėje įmonėje, galimybę studentams apsilankyti ir pamatyti, kaip atrodo šiuolaikinis, o ne Valstybinis ar Istorinis (juose archyvistai lankėsi ne kartą) archyvas.

Esi įsitikinęs, kad:
Žurnalistika – tai mokslas, įgyjamas universitete, ar amatas, kurio išmokstama tik per praktiką?
Žurnalistikos profesionalų nebėra, nes nebeliko pačios žurnalistikos?
Ateities žiniasklaidą valdys visi, kurie turės bent kruopelę informacijos?
Sužinok, kaip yra iš tikrųjų.

Tik atėjęs į Vilniaus universiteto žurnalistikos studentų šventę „LeŽuDi‘11“ sužinosi, kokia yra žiniasklaidos ateitis bei kas ją valdo dabar.

Apie tai, ką žino žurnalistai, bet nežino kiti, kalbės jaunasis žurnalistas Karolis Jachimavičius.
Koks yra profesionalus žurnalistas? Ar jų šiandien reikia? Į šiuos klausimus atsakys seniausios naujienų agentūros Lietuvoje ELTA redaktorius Vladimiras Laučius.
Su populiauriausio naujienų portalo Delfi.lt vyriausiąja redaktore Monika Garbačiauskaitė-Budrienė diskutuosime apie tai, kas nugalės naujoje kovoje: piliečiai ar žurnalistai. Ar piliečių žiniasklaida išstums profesionalus, ar ateities žiniasklaida pakeis savo veidą?

Nepraleisk triukšmingos žurnalistų eisenos nuo Šv. Kotrynos bažnyčios iki Žurnalistikos instituto Maironio gatvėje bei išgirsk, kad mes irgi mokame dainuoti. Koncerte „Dainuoja žurnalistai” išgirsi esamų ir buvusių studentų bei jų dėstytojų muzikinius bei kitus meninius pasirodymus. Taip pat pamatyk, kaip bus įteiktos prestižinės Lietuvos žurnalistų sąjungos premijos: Vinco Kudirkos, Vytauto Gedgaudo, Mato Šalčiaus.
Bandysime įrodyti, kad nesame silpnesni už profesionalus žurnalistus futbolo ir krepšinio varžybose prieš Lietuvos žurnalistų sąjungą.

O šeštadienio vakarą nepamiršk ateiti į „Havana social club” ir savo akimis išvysti, kaip taikiai ir smagiai šėlsta žurnalistai. Šėlsmo pridės „Golden Parazyth“, „Dee&Kamy“, „Sweetsalt”, „Fingalick“ ir „96World“.

Platesnė informacija www.lezudi2011.lt

Arnas su stalo futbolo apdovanojimu

Tokį, rodos, per pilkus lietus su savim į liūdesį tempiantį, lapkritį sulaukėme dar vieno gimtadienio! Šį kartą taip pat netylėsime! Ką tik praūžusios krikštynos, KF SA gimtadienis, ID, Studentų diena ir kitos šventės nebūtų (ir nebus!) įvykusios be freetim’o komandos prakaito lašo ir, be abejo, šios srities koordinatoriaus, ką tik sulaukusio jubiliejaus (pavėluoti, bet nuoširdūs sveikinimai! Tikimės, kad tą dieną, kaip reikiant atšventei, Arnai. ;) ), entuziazmo bei įdirbio!
Taigi šia proga kviečiame šiek tiek artimiau susipažinti su VU SA KF FREETIM’U!

***

Vardas: Arnas Bastys
Specialybė: bibliotekininkystė
Gimė: 1990 11 26
Vaikystėje norėjo būti: nuo dailininko ir operatoriaus iki kosmonauto ir fiziko
Hobiai: stalo futbolas!!Silpnybė: šnekėti
Rekomenduoja skaityti: Arnas rekomenduoja tai bent daryti: skaityti. Teigia, jog apskritai labai mėgsta skaityti, nors paskutiniu metu tam neskiria labai daug laiko. Tačiau mėgsta viską nuo „popso” iki klasikos.
Moto: nėra nieko lengviau nei susikurti problemų. (pats neretai užmiršta)
Svajonių šalis: Užupis
Kas labiausiai džiugina rytais: miegas
Ko nėra gyvenime padaręs, bet labai norėtų išbandyti: plaukti jachta, bet (!) ne trumpiau kaip pusę metų
VU SA KF komandos narys yra nuo: tada kai įstojo, t. y. praeitų metų rudens
Kodėl KomFakas ir kodėl KF SA: nes mes aktyvūs, kūrybingi, linksmi ir patys pačiausi

Arnas kaip visada prie stalo futbolo stalo :)

Kas jam yra studentų atstovybės veikla: būdas ir laisvė išreikšti savo idėjas
Iš kur semiasi įkvėpimo visiems darbams: iš linksmų ir nuotaikingų žmonių veidų prieš/
per/po darbo
Ką taria sau, kai kas nors nesiseka: Kartais turi nepasisekti, kad kitą kartą pasisektų su kaupu. O dažniausiai tai stengiasi galvoti, kad viskas sekasi. Nepataisomas optimistas.
Ateityje svajoja: daryti tai ką nori, o kadangi nelabai žino, ko nori, tai nesvajoja. Savo logišką apmąstymą Arnas baigia žodžiais: svajoja silpni ir vaikai :D
Palinkėjimas: išlikti patiems pačiausiems… ir daryti dalykus, kad jie vyktų.

***

Palinkėjimas gana filosofinis, na, o mes, dar kartą sveikiname poną Arną su jubiliejumi ir savo ruožtu linkime nepamiršti, kad kelionės į tolimas jūras su jachta, ar be jos, dažniausiai sėkmingos būna tik plaukiant pasroviui. :)

Tokia proga negalime tylėti! Mūsų vado, žmogaus, kurio dėka mus pasiekia visa informacija, kuris perduoda TAI „iš aukščiau”, kuris padeda nepasiklysti tarp tokios daugybės laiškų, Tave, Akvile, gimtadienio proga (nors keletu dienų ir pavėluotai) sveikiname ir tariame didelį AČIŪ!

Linkime Tau didelės sėkmės, prasmingų darbų, nuostabių įspūdžių, jaunystės nepakartojamo žavesio ir VISADA šypsenos veide!

O Jus, mieli komfakiečiai (ir netik) supažindiname iš arčiau su JA, mūsų informacijos „galva”  Akvile Tamoliūnaite! Mėgaukitės.

Dosjė:
Vardas, pavardė: Akvilė Tamoliūnaitė
Gimimo vieta: Panevėžio miestas
Studijų programa: Verslo informacijos vadyba
Kursas: 2

Trumpas interviu:

Gyvenimo credo? Nuostabiausia gyvenime yra tai, kad jis tęsiasi.

 Trimis žodžiais apibūdink save? Esu iš Panevėžio.( Tuo VISKAS pasakyta)

Kuo dažniau vadovaujiesi: širdimi ar protu? Širdis visada kalba garsiau, bet būna, kad vėliau protas prabyla su visu sąžinės orkestru.

Ar esi spontaniška? Greičiau, kad nemąstanti.

Kokios vertybės tau svarbiausios? Veidmainiškumas, savanaudiškumas, garbėtroška. Jos daug ko išmoko.

Kokios tavo savybės tave erzina? Optimizmas. Jis pasirodo pernelyg retai.

 Kas tave labiausiai džiugina ryte? Kai ryto nebūna.(?)

Ar tau svarbi aplinkinių nuomonė? Man svarbių žmonių - taip. Bet tokių mažai yra: A. Kubilius, S. Berlusconi…

Iš kur semiesi energijos visiems darbams? Iš Palmiros horoskopų. Paskaitykit, tiesą rašo.

Trimis žodžiais apibūdink savo 21 metus? Dvidešimt vieneri metai.

 Ko tikiesi iš ateinančių metų? Tikiuosi, kad dar vienų tokių nebus.

Kodėl komfakas ir kodėl VU SA KF? Bijau, kad tai mano likimas.

Kas sunkiausia atstovybės veikloje? Manau, kad sunkiausia yra suburti kitus dirbti. Sunku įtikinti žmones tuo, ką jie ir patys žino.

Ko norėtum palinkėti mums? Turbūt, kad palinkėčiau kartais pamiršti tai, ko nori, kad gautum dar daugiau - tai, ko nusipelnei.

Na, panašu, kad sąmojo mūsų draugei tikrai netrūksta, tad dar kartą tau  linkime su ta šypsena ir mažyte ironija eiti per gyvenimą, kad pamatytum stebuklus net ten, kur jų nėra( :D)!

    Slapukavimas, padrikos mintys apie užduotis, klausimai - viskas jau praeity. Pagaliau atėjo diena Komunikacijos fakulteto nuliams įgyti garbingą  fux‘o vardą.
    Likus dešimčiai minučių iki krykštynų pradžios pradėjau nerimauti. Ne todėl, kad pažeidusi taisykles ( kurių, beja, nelabai ir matėsi), įsiveržiau į KF SA ir pamačiau kuratorius visame gražume, besirengiančius pasilinksminti. Nerimas kilo todėl, kad laukimo kambaryje buvau visiškai VIENA. Skambučiai ir žinutės leido suprasti, kad nemažai nulių taip niekada ir nepajaus krikštynų skonio bei kvapo (tikraja to žodžio prasme). Ilsėkitės ramybėje, mielieji…  
    Na, o mano nuotaika pasitaisė, kuomet išėjusi į kiemą pamačiau krūva gyvūnėlių - nulių, nusiteikusių likusias porą valandų būti dresuojamiems krikštytojų.
    Viskas prasidėjo nuo skirstymų į grupes. Gavusi rožinį raištį, supratau, kad patekau į megaitiškai rožine spalva apsirėdžiusių A. Šimonio ir V. Strazdo komandą. Su likimo draugais tuojau pat pradėjome vartytis vieni per kitus, vaikščioti žąsele ir įrodinėti sau, jog esame ne daugiau kaip nevykėliai. Po kroso link užduoties gailėjausi, jog archyvistikos kurse nėra fizinio lavinimo. Po pritūpimų serijos kilome į kalną, kur turėjome atlikti pirmąją užduotį. Čia išpešėme pirmą pergalę prieš tos dieno konkurentus - žaliuosius. Ta proga padarėme dar po 10 pritūpimų.

    Toliau sekė suartas laukas, kuriame mielieji krikštytojai atrado vietą prie nesandaraus kanalizacijos šulinio. Ne, ji buvo skirta ne pritūpimams, o pasivartaliojimams. Toliau - pritūpimai. Kita užtuotis - surišti į krūvą turėjome lenktyniauti su žaliukais ir vėl , o taip, saldi pergalė ( kolegės sumušta koja, juosmens nubrozdinimai ir daug juoko). Toliau - citrina, česnakas, bulvių mėtymas į krepšį, krepšinio šalies vardo sudarkymas ir šliaužimas iki kitos rungties. Maisto  produktų frontas nepasibaigė. Pašventinti mineraliniu vandeniu, miltais bei švelniais kamuolio paplekšnojimais per sėdynę nuskuodėme prie galvočių rungties, kurią netikėtai pralaimėjome žaliesiems, bet juk mes nesame gobšuoliai, dalinamės laime!

    Estafetė - žudikė, futbolas, krepšinis ir pagaliau nuvargę, kvepiantys česnaku, citrina, trumpam pražilę, bet labai pozityvūs kartojome priesaiką (po „ Upokšnio” estafetės ją atsiminti sudėtinga ). Nors ir nelaimėjome, nors nusibrozdinom alkūnes ir išsiterliojom iki ausų, jautėmės esą tikri fuxai.
    Švarūs, gražūs ir pailsėję visi - dalyvavę krikštynose ar ne, susirinkom į „ Bermudus” šėlti. Šokiai, įspūdžių aptarinėjimai, MC Messiah, linksmi žaidimai ir jautiesi vienos, didelės šeimos dalimi. Linksmybės vyko iki paryčių, kol dėdės primygtinai nepradėjo leisti dūmų mašinos, o ištvermingiausieji maldauti paskutinės dainos.
    Vaikai pakrikštyti, citrinos su česnakais suvalgyti, rankos, kojos jau baigia sugyti, o nulių kasta universitete panaikinta. Užskaitom!

Loreta, archyvistika

Vienos rugsėjo savaitės pradžia. Visi „padorūs” žmonės sėdi  savo namuose, jaukiai įsitaisę prie televizoriaus ekranų, stebėdami , kaip „meluoja moterys”  ir kaip „priešai pavirsta mylimais”, tik ne mes-visada linksmi, lengvai išprotėję ir nusiteikę tikroms linksmybėms Komunikacijos fakulteto studentai, Studentų Atstovybės nariai ar šiaip mūsų draugai.

Ne, tą vakarą visi rinkomės muzikos ir alaus klube „Bermudai” tam, kad pažymėtume svarbią, prasmingą ir tik kartą metuose esančią šventę- VU SA KF gimtadienį( visi žinome, kad tai oficialus mūsų Atstovybės pavadinimas, iki dabar labiau žinomas kaip KFSA). Nors klubo lankytojai bandė jį šifruoti įvairiausiais būdais ir rakursais, tačiau originaliausias pasirodė: „Klizma fantastiškai stipriai atpalaiduoja”, kurio autorius buvo apdovanotas iš Arno Šimonio kišenės” .
Sakoma, kad vienintelė liga, nuo kurios niekada nepasveikstama yra gimtadienis, nes jis kasmet vis pasikartoja, tačiau panašu, kad niekas nuo jos gydytis ir neketina. Dar sakoma, kad norint išsaugoti draugystę, reikia keturių dalykų: pirma- palaikyti kontaktą, antra- užsiimti bendra veikla, trečia- mokėti atleisti ir mokėti padėkoti, ir ketvirta- nepamiršti draugams svarbių švenčių! Toks ryšys sieja ir visus mūsų fakulteto studentus su mūsų Atstovybe, vieta, kur esi laukiamas, kur būsi išgirstas ir, jei reikia, paguostas! Būtent dėl šių priežasčių, tokios šventės praleisti negalėjome. Visą vakarą mums nepritrūko geros nuotaikos, smagių pokštų, o pagrindiniu vakaro akcentu tapęs karaokė, kur savo muzikinius (kartais ir nelabai) sugebėjimus demonstravo visi norintys, dar kartą parodė, kokia linksma ir vieninga „chebra”  susirinko. 

 „Šaunu, kad atėjo tiek daug svečių. Džiaugiuosi veteranais, kitom SA. Labai nustebino „fuksai”, surengę pasveikinimą. Apskritai, gimtadienis parodė, kad mūsų daug ir turim daug draugų”,- džiaugėsi VU SA KF pirmininkas Aurimas Bružas.
Taigi, tą vakarą patenkinti buvo visi, o vienas geriausių, mano manymu, įvertinimų- tiesiog klubo svečio žodžiai: „ Chebra, ačiū už nerealų tūsą”!  O jis toks ir buvo- paprastai genialus , nes kaip sakoma: grožis tame ir slypi.

Taigi, brangi Mūsų Atstovybe, sveikiname Tave sulaukus dar vienų metukų, linkime, kad ateities darbai tik džiugintų ir skambėtų dar garsiau, kad  Tavo „vaikai” niekada nenuviltų, o  Tu neprarastum tos jaunatviškos dvasios ir energijos!

Ir taip, nors dėl darbų gausos kiek pavėluotai, tačiau jaučiu pareigą parašyti apie vieną smagiausių šios vasaros įvykių- naujai iškeptų, su nuoširdžiomis šypsenomis veiduose ir dar „nesugadintų” pirmakursių stovyklą!Šiemet mūsų šūkis buvo „ Pirmas kartas apskritai” , kuris puikiai atspindėjo mūsų „vaikų”( kaip mėgstame juos vadinti ) nuotaikas ir įspūdžių ištroškusias širdis.

Štai kaip jie atsiliepia apie vieną pirmųjų žingsnių studentiško gyvenimo link: 

 „Tai va, „fuxų” stovykla buvo vienas iš didesnių mano gyvenimo įvykių. Sutikau daug naujų veidų, su kuriais dabar leidžiu savo laiką ir man tai labai patinka. Stovykloje atmosfera buvo labai „faina”, atrodė, jog visus pažįstu jau gan ilgai. Antra, labai patiko užsiėmimai. Visi susirinkimai, žaidimai, užduotys, susitikimai su svarbiais žmonėmis ir,  žinoma, socialiniai vakarai. Dar labai patiko kuratorių darbas. Visi kuratoriai, nesvarbu kokios specialybės, bendravo ne tik su savo, bet ir kitais „fuxais”, padėdavo kai kildavo problemų. Asmeniškai džiaugiuosi, kad turėjau tokius kuratorius kaip Agne ir Karpiz . Jeigu pasitaikytu proga kartot visa tai, net negalvodamas pasirašyčiau.  AČIŪ KFSA’ ai už nerealiai praleistą laiką”,- Paulius Stongvilas, Informologija.

„Atsiliepimai apie pirmakursių stovyklą vien tik geri. Aišku teko ir pavargt, ir daug jėgų išnaudot, bet viskas, mano nuomone, buvo labai „fainai”. Ypač patiko orientacinės varžybos, na, aišku dar todėl, kad jas mūsų komanda laimėjo . Maitino irgi labai gerai, buvo ir skanu, ir, bent jau man asmeniškai, tikrai daug ten to maisto Aišku, galėjo kuratoriai leisti ilgiau naktį pašvęsti, kaip sakoma, na, bet kiek pašventėm tiek, tikrai ir to užteko. Patys kuratoriai irgi labai šaunuoliai, visi tokie draugiški, geranoriški, o ir „fuxai” labai šaunūs. Na, žodžiu, atsiliepimai mano vien geri ir viskas man labai patiko, tikrai patenkinta aš, kad ten važiavau”,- Dalia Sajytė, Verslo informacijos vadyba.

„Man  labai labai patiko VU „fuksų” stovykla 25-27 dienomis. Ten susiradau draugų, draugių, draugą ir panašaus pobūdžio žmonių. Labai nepatiko tai, kad buvo neuždrausta vartoti svaigiųjų alkoholinių gėrimų. Tikiuosi, kad ateinančioms kartoms tai bus uždrausta. Labai didelį įspūdį padarė kuratoriai. Jie buvo gyvybingi, energingi visą laiką (išskyrus ryte). Patiko žaidimai, renginiai bei atrakcijos. Buvau šokiruotas tuo, kad „fuksų” tarpe buvo užsimaskavusi kuratorė. Man buvo šokas. Bet pasvėręs visus pliusus ir minusus, tai galiu konstatuoti, kad man labai labai patiko VU „fuksų” stovykla. Myliu kuratorę Gretą. ;]]”,- Justas Bakasėnas, Leidyba.

  „Aš esu Mantas. Man labai patiko VU fuksų stovykla. Buvo labai smagu ir norėčiau dar kartą joje sudalyvauti (jei tik kas leistų). Susiradau ir aš draugių, draugų ir draugą. Nepamiršiu socialinių vakarų ir neprisiminsiu socialinių rytų. Smagu, kad ministras Steponavičius papasakojo apie savo gyvenimą ir studijavimą VU. Gaila, kad jis negalėjo sudalyvauti naktinėje programoje. Manau, būtų puikiai pritapęs. Mūsų kuratoriai yra geriausi kuratoriai pasaulyje . Ypač myliu kuratorę  Gretą, nes ji mergina, o Andrius šiaip fainas. Ir dar manau, kad sutikau nerealiausią kompaniją, su kuria laukia smagūs keturi metai”,- Mantas Bartuševičius, Verslo informacijos vadyba.

Taigi, kaip matome, visur dominuoja žodis „faina”, o jų įspūdžiams reikėtų atskiro skyriaus, tuo metu mes galime pasidžiaugti - stovykla LABAI pavyko, o jei ir buvo kažkas, kas nebuvo visai tobula, tai bent jau abejingų jai neliko. O tai, kas buvo negerai, ateinančioms kartoms paliekame patobulinti. Kas žino, galbūt jos net nustebins uždrausdamos  vartoti alkoholį.